/b/ - Apie viską

Nedarbingi žydai – kaliniai

Labai dažnai yra teigiama, kad visus žydus, kurie negalėjo dirbti, iš karto nužudydavo. Teigiama, kad netgi mažus vaikus, senukus, ar nusilpusiuosius naikindavo dujų kamerose iš karto po atvykimo į stovyklą, o tie kurie likdavo dirbti, buvo mirtinai nukankinami.
Bet iš tikrųjų liudijimai rodo, kad labai didelis skaičius atvežamų žydų buvo nedarbingi. Kaip rodo dokumentai jų niekas iškart nežudydavo. Pvz .1943 metų SS darbo resursų padalinio vado telegramoje buvo rašoma, kad iš 25 000 žydų - kalinių Aušvice darbingi buvo tik 3 581 ,o visi kiti, apie 86%, buvo nedarbingi. (8)

Šį faktą taip pat įrodo ir stovyklų sistemos viršininko Osvaldo Polo 1944 metais rašytas raportas "apie saugumo priemones Aušvice" SS vadui Heinrichui Himleriui. O.Polas jame rašė, kad stovyklų komplekse Aušvice buvo 67 000 žmonių, iš kurių 18 000 buvo hospitalizuoti arba nedarbingi. Birkenau stovykloje, tariamai pagrindiniame žudymo centre, buvo 36 000 kalinių, daugiausia moterys, iš jų apie 15 000 buvo nedarbingi. (9)

Šie du dokumentai niekaip nesiderina su propaguojama holokausto politika Aušvice.
Liudijimai rodo ir tai, kad stovykla Birkenau buvo skirta nedarbingiems ar laukiantiems perkėlimo į kitas stovyklas. Tokias išvadas padarė Arturas Butcas iš šiaurės - vakarų universiteto, kuris dar teigia, kad tai ir buvo tokio didelio mirtingumo Birkenau stovykloje priežastis. (10)

Istorijos profesorius žydas Arno Majeris savo knygoje apie „galutinį sprendimą" teigia, kad daugiau žydų stovyklose mirė nuo infekcinių ligų, nei jų buvo nužudyta.(11)


Ana Frank

Ko gero pati įžymiausia Aušvico kalinė buvo Ana Frank, kuri tapo įžymi savo gerai žinomo dienoraščio dėka. Bet, ko gero mažai kas žino, kad ji ir jos tėvas Otto Frank „išgyveno" Aušvico stovykloje kaip ir tūkstančiai kitų žydų. Ši penkiolikmetė mergaitė ir jos tėvas į Aušvicą buvo deportuoti iš Olandijos 1944 metais. Po kelių savaičių, prasiveržus tarybinei kariuomenei Ana buvo evakuota į Bergen-Belzeno stovyklą, kur ji ir mirė 1945m. nuo infekcinės ligos. Jos tėvas, kaip ir kiti tūkstančiai žydų, buvo sunkiai sergantys ligoniai, kurie buvo guldomi į lagerio ligoninę. Įdomu ir tai, kad jos tėvas, „sunkus nukankintas ligonis", mirė Šveicarijoje 1980 metais. Jei vokiečiai būtų planavę žudyti žydus stovyklose, tai Ana ir jos tėvas būtų neišgyvenę Aušvice. Jų likimas, nors ir tragiškas, negali būti siejamas su genocido teorija.


Sąjungininkų propaganda

Visi pasakojimai apie žmonių naikinimą dujomis ir kitos baisios istorijos apie Aušvicą, daugiausia yra buvusių žydų kalinių pagražinti pasakojimai, nors dažniausiai šie žydai, net nėra matę jokio planuoto genocido faktų. Jų kalbos buvo visiškai suprantamos, nes kalbos ir nuogirdos apie tai Aušvice buvo plačiai paplitę.

Iš sąjungininkų lėktuvų Aušvice ir jo apylinkėse buvo išmetama daug propagandinių lapelių lenkų ir vokiečių kalbomis, kuriuose buvo rašoma, kad Aušvico stovykloje žmonės masiškai žudomi dujų kamerose. Dujų kamerų istorija Aušvice buvo svarbi sąjungininkų propagandos dalis, taip pat ši propaganda buvo transliuojama per radiją Europoje. (12)


„Išgyvenusiųjų" parodymai
Buvusieji Aušvice kaliniai neigė, kad matė žmonių žudymą stovykloje. Austrijos pilietė Marija Fanhervaarden 1988 metais kovo mėnesį, aplinkiniame Toronto teisme davė parodymus apie savo buvimą Aušvice. Ji buvo internuota į Aušvicą 1942 metais už lytinį santykiavimą su lenkų kaliniu. Kai ją su kitais kaliniais vežė į stovyklą, viena čigonė jai ir kitiems kaliniams pasakojo, kad jie visi bus nužudyti dujų kamerose.
Po atvykimo į stovyklą Marijai ir kitoms internuotoms moterims buvo įsakyta nusirengti ir eiti į betoninę patalpą nusiprausti po dušu. Prisiklausę siaubingų istorijų moterys buvo persigandusios ir galvojo, kad jas tuoj uždusins dujomis. Tačiau iš vandens maišytuvų pradėjo bėgti vanduo. Marija patvirtino, kad Aušvicas nebuvo kurortas. Ji buvo liudininkė to, kad daugelis kalinių mirdavo nuo užkrečiamų ligų (daugiausia nuo šiltinės), kiti dažnai pasirinkdavo savižudybę. Tačiau ji nematė jokių įrodymų nei apie masines žudynes, nei apie dujų kameras. Ji negalėjo patvirtinti, kad buvo kažkoks planuotas žydų genocidas stovykloje. (13)

Žydė vardu Marika Frank atvyko į Aušvicą-Birkenau 1944 metų birželio mėnesį, kai tariamai buvo dujų kamerose sunaikinti ir sudeginti 25 000 žydų. Ji taip pat davė parodymus po karo, bet negalėjo patvirtinti, kad matė ar girdėjo ką nors apie dujų kameras tuo metu , kai buvo Aušvice. Ji tik teigė, kad išgirdo tas istorijas apie dujų kameras jau po karo. (14)


Kaliniai buvo paleidžiami į laisvę

Aušvico kaliniai, kurie atbuvo savo bausmės laiką, buvo paleidžiami ir grįždavo į savo gimtąsias šalis (faktas). Tai paaiškinkit, nes kažkaip nelogiška: jeigu, tarkim, Aušvicas iš tikrųjų buvo slaptas žydų naikinimo centras, tai kodėl vokiečiai juos paleisdavo? Kad jie galėtų grįžti ir pasakoti apie visas baisybes? Tai dar kartą įrodo, kad holokausto istorija yra nerealiai išpūsta ir neteisinga.(15)


Himleris įsako mažinti mirtingumą

Atsižvelgdami į tai, kad Aušvice labai didelis kalinių mirtingumas (daugiausia nuo šiltinės), aukšti to meto valdininkai, atsakingi už įkalinimo stovyklas ėmėsi griežtų priemonių, kad sumažintų mirčių skaičių. Stovyklų valdymo viršininkas 1942 metų spalio 28 dieną į Aušvico ir kitas stovyklas išsiuntė direktyvą. Direktyvoje buvo aštriai kritikuojamas didelis kalinių mirtingumas nuo ligų ir buvo įsakyta: „stovyklų gydytojai turi imtis visų priemonių, kurios yra jų kompetencijoje, kad sumažintų mirtingumą įkalinimo stovyklose". Be to, direktyvoje buvo numatyta, kad: „Stovyklų gydytojai privalo dažniau, nei ankščiau tikrinti kalinių racioną ir kartu su administracija teikti rekomendacijas stovyklų komendantams. Stovyklų gydytojai turi sekti, kad būtų gerinamos darbo sąlygos, kiek tai įmanoma." Pabaigoje SS Reichsfiurerio Heinricho Himlerio direktyvoje pabrėžiama, kad „ mirtingumas turi būti absoliučiai sumažintas". (16)

(3/4)

Įkalinimo stovyklų Vokietijoje vidaus taisyklės

Įkalinimo stovyklų vidaus taisyklės aiškiai rodo, kad Aušvicas visiškai nebuvo genocido centru. Šiose taisyklėse numatoma: (17)

• Internuotieji į stovyklą turi praeiti išsamią medicininę apžiūrą; ir esant abejonėms dėl kalinių sveikatos, jie turi būti patalpinami į karantiną stebėjimui.
• Kaliniai, besiskundžiantys negalavimais, turi būti tą pačią dieną patikrinti stovyklos gydytojo.
• Jeigu tai būtina, gydytojas nukreipia ligonį į stovyklos ligoninę.
• Stovyklos gydytojas privalo reguliariai inspektuoti virtuvę, dėl maisto gamybos ir produktų kokybės. Pastebėjus trūkumus, nedelsiant pranešti stovyklos komendantui.
• Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas nukentėjusiems stovyklos darbuose, ar įvykus avarijoms, kad nesumažėtų kalinių darbingumas.
• Išlaisvinami ar pervedami į kitas stovyklas kaliniai praeina išsamią medicininę apžiūrą.

Aerofotografijos

1979 metais FTB pateikė išsamias 1944 metų Aušvico-Birkenau aerofotografijas, kurios padarytos per kelias dienas, tuo metu, kai tariamai buvo pats masiško genocido įkarštis. Tose fotografijose nesimato jokių lavonų kalnų, kitų pėdsakų, nei virstančių dūmų iš krematoriumo kaminų, nematyti jokios žydų minios, laukiančios mirties. Nesimato nieko, kas tariamai turėjo vykti tuo metu stovykloje. Jei Aušvicas būtų buvęs genocido centru, tai būtų matęsi visi to požymiai aerofotografijose.(18)


Absurdiški teiginiai, susiję su lavonų kremavimu

Kremavimo specialistai patvirtino, kad Aušvice negalėjo būti kremuojami kasdien tūkstančiai žmonių 1944m. vasarą, kas įprastai yra teigiama. Pvz.: Ivanas Lagas, kuris yra stambaus krematoriumo Kalgaryje (Kanadoje) direktorius, 1988 metais vykusiame teisme įrodė, kad istorijos apie masišką žmonių kremavimą Aušvice techniškai neįmanomos .Teiginiai, kad 10 000 ar net 20 000 žydų buvo 1944 metų vasarą sudeginti atvirose ir krematoriumo šachtose yra visiškai absurdiški ir techniškai neįmanomi, teigė I.Lagas, davęs priesaiką.(19)


Dujų kamerų specialistas paneigia holokausto istoriją

Pagrindinis Amerikos dujų kamerų ekspertas, inžinierius iš Bostono Fredas Leichteris išsamiai ištyrė tariamas dujų kameras Lenkijoje ir pateikė išvadas, kuriose teigia, kad žmonių naikinimo dujomis Aušvice istorija absurdiška ir techniškai neįmanoma. Leichteris yra vienas žymiausių specialistų, kuris specializuojasi dujų kamerų projektavime ir jų įrengime, kurios naudojamos Amerikoje, atliekant egzekucijas sunkiems nusikaltėliams. Pvz.: jis suprojektavo dujų kameras Misurio valstijos įkalinimo įstaigai. 1988m. jis vykdė išsamius tyrimus vietoje, Lenkijoje Aušvico, Birkenau ir Maidaneke, stovyklose, kurios yra visiškai ar iš dalies išsaugotos. Parodymuose, davus priesaiką, eoronto miesto teisme ir savo techninėse rašytinėse išvadose Leichteris smulkiai aprašė visus tyrimo aspektus.

Jis teigė padaręs išvadas, kad tie dujų kameromis vadinami įrenginiai negalėjo būti naudojami žmonių žudymui. Pareiškime jis teigė, kad dujų kameros pagal tyrimus tuo laiku negalėjo užsidaryti hermetiškai ir būtų netrukus išmiręs visas vokiečių stovyklos personalas, todėl tos kameros negalėjo būti skirtos žudyti žmonėms. (20)

Dr. Viljamsas B.Lindsis, chemikas - tyrinėtojas, kuris 33 metus išdirbo „Diupon" korporacijoje, taip pat teisme, kuris vyko 1985m. įrodė, kad žmonių žudymas dujų kamerose Aušvice buvo techniškai neįmanomas. Remiantis išsamiais tyrimais, kurie buvo atlikti vietoje, kur yra dujų kameros Aušvice, Birkenau ir Maidaneke. Pasitelkęs visas profesionalias žinias ir patirtį Dr.B.Lindsis pareiškė: "Aš priėjau išvados, kad nieko nežudė Zyklon-B dujomis planuotai ar neplanuotai. Aš manau, kad tai visiškai neįmanoma."(21)


Išvada

Istorija apie masišką žmonių žudymą Aušvice buvo karinės propagandos pasekmė. Praėjus 60
metų po 2-jo pasaulinio karo, būtina kur kas objektyviau pažvelgti į šią istorijos dalį, kuri sukelia dvejopas nuomones. Pagrindinė holokausto istorija remiasi tik Aušvico legenda. Jeigu ten niekas planuotai nežudė šimtų tūkstančių žydų, kaip yra teigiama, tai reiškia, kad sugriuvo vienas didžiausių šių laikų mitų.
Dirbtinas neapykantos ir emocijų kurstymas iš praeities neleidžia pasiekti norimo susitaikymo ir tvirtos taikos. Revizionizmas leidžia vystytis istoriniam sąmoningumui ir tarptautiniam susipratimui.
Štai kodėl Istorinės Revizijos Institutas toks svarbus ir nusipelnė jūsų palaikymo.

(4/4)

Spaudos šaltinių rodyklė

1. Nuremberg document 008-USSR. IMT blue series, Vol. 39, pp. 241, 261.;NC and A red series, vol.1, p. 35.; C.L. Sulzberger, „Oswiecim Killings Placed at 4,000,000," New York Times, May 8, 1945, and ,New York Times, Jan. 31, 1986, p. A4.
2. Y. Bauer ,"Fighting the Ditortions," Jerusalem Post(Israel), Sept. 22, 1989 ; „Auschwitz Deaths Reduced to a Million," Daily Telegraph (London) , July 17 ,1990; „Poland Reduces Auschwitz Death Toll Esti mate to 1 Million," The Washington Times, July 17 , 1990.
3. G.Reitlinger, The Final Solution (1971); J. -C. Pressac, Le Crematoires d Auschwitz ; La Machinerie du meurtre de mass (Paris: CNRS, 1993). On Pressacs estimates, see: L Express (france) , Sept. 30, 1993, p. 33.
4. Wachington (DC) Daily News, Feb. 2, 1945, pp. 2, 35. (United Press dispath from Moscow).
5. IMT blue series, Vol. 16, p. 529-530. (June 21, 1946).
6. Nuremberg document 3868-PS (USA-819). IMT blue series, Vol. 33, pp. 275-279.
7. Rupert Butler , Legions of Death (England: 1983), pp. 235: R. Faurisson, The Journal of Historical Review, Winter 1986-87 ,pp. 389-403.
8. Archives of the Jewish Historical Institute of Warsaw, German document No. 128, in: H.Eschwege, ed., Kennzeichen J (East Berlin: 1966), p.264.
9. Nuremberg document NO-021. NMT green series, Vol. 5. pp. 384-385.
10. Arthur Blutz, The Hoax of the Twetieth Mentury (Costa Mesa, Calif.), p. 124.
11. Arno Mayer , Why Did the Heavens Not Darken? : The Final Solution in History (Pantheon, 1989), p. 365.
12. Nuremberg document NI-11696. NMT green series, Vol. 8, p. 606.
13. Testimony in Toronto District Court, March 28, 1988. Toronto Star , March 29, 1988, p. A2.
14. Sylvia Rothchild, ed., Voices from the Holocaust (New York :1981), pp. 188-191.
15. Walter Laguer, The Terrible SECRET (Boston: 1981), p. 169.
16. Nuremberg document PS-2171, Annex 2. NC&A red series, Vol. 4, pp. 833-834.
17. „Rules and Regulations for the Concentration Camps." Anthology, Inhuman Medicine, Vol. 1,Part 1 (Warsaw : International Auschwitz Commitee, 1970), pp. 149-151.; S.Paskuly, ed., Deth Dealer: the Memoirs of the SS Kommandant at Aschwitz (Buffalo: 1992), pp. 216-217.
18. Dino A. Brugioni and Robert C. Poirier, The Holocaust Revisited (Washington, DC : Central Intelligence Agency, 1979).
19. Canadian Jewish News (Toronto), April 14, 1988, p. 6.
20. The Leuchter Report: An Engineering Report on the Alleged Execution Gas Chambers at Aschwitz, Birkenau and Majdanek (Toronto : 1989). Available for $17.00, postpaid, from the IHR.
21. The Globe andMail (Toroto), Feb. 12, 1985, p. M3.

Markas Veberis yra žurnalo "Journal of historical review" redaktorius, kurį publikuoja Istorijos Revizionizmo Institutas šešis kartus per metus. M.Veberis mokėsi istorijos Ilinojaus universitete (Čikaga), Miuncheno universitete, Indianos universitete(Magistrantūra 1977m.).Jis penkias dienas 1988 metais birželio mėn. davė parodymus kaip pripažintas ekspertas "galutinio sprendimo" ir holokausto klausimais, teismo procese apylinkiniame Toronto teisme.Jis daugelio straipsnių ir aprašymų apie šiuolaikinę Europos istoriją autorius. Veberis taip pat ne kartą dalyvavo radijo laidose ir nacionalinėse televizijos programose .

>>7424

TA: mitai ir faktai

mitas:padaro 3 prisitraukimus
faktas: yra pideras